- sudraugauti
- sudraugáuti vksm.
.
.
sudraugauti — 1. intr. būti draugais, gerai sutikti: Aš su juo geriausia sudraugauju Gs. Gervė ir gandras labai sudraugãvo Vkš. Anidvi sudraugãvo, bet vieną kartą ir susibarė Šts. ║ mylėti, flirtuoti: Turėjo sudraugaujamą motrišką Šts. 2. refl. pasidaryti… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsidraugauti — pasidaryti draugais: Greitai apsidraugauna Pgg. draugauti; apsidraugauti; atsidraugauti; išdraugauti; padraugauti; pridraugauti; sudraugauti … Dictionary of the Lithuanian Language
atsidraugauti — nustoti draugauti: Atsidraugãvo jau, dabar pykstasi Sb. draugauti; apsidraugauti; atsidraugauti; išdraugauti; padraugauti; pridraugauti; sudraugauti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdraugauti — intr. 1. Š išbūti kurį laiką draugais: Jie dešims metų išdraugãvo Rm. 2. ilgai draugavus, mesti draugystę: Pirma išdraugãvo, paskui neturė[jo] draugystės Gs. draugauti; apsidraugauti; atsidraugauti; išdraugauti; padraugauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
padraugauti — intr. palaikyti gerus, bičiuliškus santykius: Aš su ja dar padraugauju Žvr. Vedvi padraugaujav Šts. draugauti; apsidraugauti; atsidraugauti; išdraugauti; padraugauti; pridraugauti; sudraugauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pridraugauti — 1. tr. prijungti, priskirti: Tai jus dabar pridraugãvo pri Lomių parapijos Bt. 2. refl. prisistatyti draugu: Jai namo einant, prisidraugavo vienas vaikinas, kuris ją namo palydėti apsiėmė SI144. draugauti; apsidraugauti; atsidraugauti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
susidraugavimas — susidraugãvimas sm. (2) 1. → sudraugauti 2 (refl.): Iš kur jūsų toks susidraugãvimas? Gs. Buvau nustebintas dideliu visų susidraugavimu rš. 2. draugija: Blaivystės susidraugavimas prš. Įvairūs susirinkimai ir susidraugavimai dabar vis plačiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
sušleikti — 2 sušleĩkti, ia, sùšleikė intr. sugyventi, sudraugauti: A tu su tą Jane a nė biskį nesušleikì? Šmk. šleikti; pašleikti; prišleikti; sušleikti … Dictionary of the Lithuanian Language
užvadžioti — plg. užvedžioti. 1. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ visus ar daugelį užvesti. | refl. Sut. 2. intr. Sn, Alk uždainuoti pirmu balsu: Mūsiškis visada užvadžioja Rdm. Menka ji giesminykė buvo – užvadžiot negalėjo, tik pritardavo Rdm. 3. tr. NdŽ, KŽ, Pln, Vdk,… … Dictionary of the Lithuanian Language